Maketas užbaigtas simboliniu paskutinės ir lietuviams svarbiausios figūrėlės – Vytauto Didžiojo – įklijavimu.

 

„Simboliška, kad paskutinę figūrėlę pastatėme ir projektą užbaigėmė Žalgirio mūšio metinių išvakarėse – taip savotiškai atkartodami prieš 600 metų buvusį pasirengimą lemtingai mūšio dienai. Mūšio mastas praeityje ir jo neblėstanti reikšmė dabartyje mus paskatino ieškoti įdomios formos, kaip galėtume prisidėti prie šio jubiliejaus paminėjimo. Pasiektas rezultatas, tikimės, dar ne vienerius metus domins Lietuvos nacionalinio muziejaus lankytojus ir išliks kaip puiki patriotiškumo skatinimo bei edukacinė priemonė,“ – teigia „Stumbro“ generalinis direktorius Česlovas Matuleivičius.

 

Pasak jo, bendrovę investuoti į istorinės datos pažymėjimą paskatino tai, jog „Stumbras“ yra viena ilgiausiai veikiančių Lietuvos bendrovių. Projekto darbams finansuoti „Stumbras“ paskyrė visą naujo riboto kiekio partijos „Lithuanian vodka“ auksinės degtinės, skirtos Žalgirio mūšio sukakčiai, produkto pardavimų pelną.

 

Be Vytauto Didžiojo figūrėlės, išskirtinę reikšmę makete turi dar dviejų karių modeliai – Jogailos ir Vokiečių ordino magistro. Kiekvienas iš jų „sustabdytas“ skirtingą akimirką – Vytautas vaizduojamas vedantis į mūšį pulkus iškeltu kalaviju, Jogaila – ką tik paleidęs ietį į priešininką, Didysis ordino magistras – su kalajivu rankose priešininkų apsuptyje, prieš pat lemtingą akimirką, kada jis bus nukautas.

 

Šiuos kariuomenių vadus makete bus nesunku rasti pagal jų asmenines vėliavas, riterių nešamas greta. Iš viso makete matysis beveik pusšimtis raitelių nešamų vėliavų, jos taip pat atkurtos pagal istorikų surinktą informaciją iš vokiškų, lenkiškų ir lietuviškų šaltinių.

 

Specialiai šiam projektui pagal istorikų aprašymus Lietuvoje buvo išlieta daugiau nei tūkstantis penkių centimetrų aukščio karių figūrėlių. Kiekviena jų nudažyta konkrečiai kariuomenei būdingomis spalvomis, karių ginkluotė taip pat atkurta pagal išlikusius istorinius šaltinius – ietys, kalavijai,  arbaletai, kirviai, makete atkurta ir keletas to laikmečio patrankų.

 

Mūšio pakraštyje bus galima rasti ir šešis smalsuosius stebėtojus – į ąžuolus įsilipusius vietinio kaimelio gyventojus, kuriuos projekto istorikai šmaikščiai vadina „žurnalistų pradininkais“. Visame makete namelių ir bažnyčios modeliais simboliškai pavaizduoti 4 kaimai, šalia kurių vyko Žalgirio mūšis – Griunvaldas, Lodvigovas, Ulnovas ir Stembarkas.

 

Žalgirio mūšio maketas eksponuojamas Lietuvos nacionaliniame muziejuje, specialiai LDK laikmečiui paskirtos ekspozicijos erdvėje.

 

 

 

Projekto „Žalgiriui 600“ darbo grupėje dirbo penki Lietuvos istorijos instituto specialistai Darius Baronas, Artūras Dubonis, Rimvydas Petrauskas, Gitana Zujienė ir Gintautas Rackevičius.

 

Visa projekto kūrimo eiga buvo nušviečiama specialiai sukurtoje svetainėje Zalgiriui600.lt, kurioje ir toliau kaupiama informacija apie Žalgirio mūšį – tikimasi, kad svetainė ateityje bus naudinga edukaciniais tikslais.