Lietuvos ir visas Baltijos regiono ūkis, ilgą laiką sparčiai augęs, stabtelėjo. Būdami pasaulinių įvykių periferijoje galime stebėti ir neramias žinias iš pagrindinių pasaulio finansų ir vartojimo rinkų. O jos tikrai menkai guodžiančios – Europos centrinio banko verdiktas, kad pasaulis po II pasaulinio

karo su tokio masto krize susiduria pirmąkart.

 

Sunku įvertinti naujai susidarančias prielaidas ir jų visumą, viena paguoda, kad nežinomybė ir orientyrų neaiškumas turi baigtis ir, tikėtina, metų viduriui turėsime aiškesnį, kad ir ne itin optimistišką vaizdelį. Paguoda, kad „negali būti, kad kaip nors nebūtų“, atliks žiaurų rinkos atrankos ir išgyvenimo testą.

 

Apsvaigę ir atitrūkę nuo realybės, praradę tikėjimą ir racionalų protą veikti ryžtingai krizės sąlygomis – kris. Kas išliks sustiprės ne tik patirtimi, bet ir mobilizuos jėgas tolesniam augimui.